© „Bažnyčios žinios“, 2011 Nr. 14 (rugpjūtis)
www.katalikai.lt   

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius: „Tai netiesa“

„Bažnyčios žinių“ redakcija pateikė Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui ir Kauno arkivyskupijos kurijos kancleriui mons. Adolfui Grušui keletą klausimų, susijusių su publikacija dienraštyje „Lietuvos rytas“ (2011 07 30).

Į „Bažnyčios žinių“ klausimus atsako Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas:

Kokios bylos, susijusios su Kauno arkivyskupija, šiuo metu yra vedamos Romos Rotoje?

Šiuo metu Romos Rotoje yra priimta ir svarstoma tik kun. Petro Smilgio byla.

Kokia yra kun. P. Smilgio bylos eiga? Ar galima šiuo metu ką nors pakomentuoti?

Kun. P. Smilgys buvo atleistas iš Katalikų teologijos fakulteto dekano pareigų ir šį sprendimą patvirtino Katalikiškojo auklėjimo kongregacija. Po to kun. P. Smilgys kreipėsi į Romos Rotos tribunolą, siekdamas kompensacijos, jei būtų nustatyta, kad Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius neteisėtai pažeidė jo gerą vardą. Sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas.

Kodėl buvo suspenduotas kun. Romualdas Ramašauskas? Kokia šiuo metu yra jo padėtis bažnytinės teisės požiūriu?

Į Kauno arkivyskupą kreipėsi vienas asmuo, kaltindamas kun. R. Ramašauską padarius nusikaltimą. Tuomet arkivyskupo pavedimu buvo atliktas tyrimas ir, remiantis Šventojo Sosto nurodymais, bylos medžiaga persiųsta į Tikėjimo mokymo kongregaciją, kurios kompetencijai priklauso daryti galutinį sprendimą tokioje byloje. Iki tol kun. R. Ramašauskas yra suspenduotas minėtos kongregacijos nurodymu, nustačius su kunigo šventimais nesuderinamą elgesį praeityje.

Kas žinoma apie kratą kun. Alfonso Buloto namuose?

Arkivyskupas S. Tamkevičius kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydamas įstatymų numatyta tvarka ištirti, kas internete rašė jį šmeižiančius komentarus po žiniasklaidoje paskelbto straipsnio. Teisėtvarkos organai darė tyrimą ir nustatė kompiuterių, kuriais buvo rašyti minėti komentarai, identifikacinius numerius (IP). Pagal šiuos duomenis prokuratūros darbuotojai darė kratą tų kompiuterių registracijos vietose, o viena iš jų buvo pas kun. A. Bulotą namuose. Toliau įstatymų nustatyta tvarka ieškovas galėjo kreiptis į teismą. Kadangi arkivyskupas į teismą nesikreipė, byla prieš kun. A. Bulotą buvo nutraukta.

Ar Gintauto Tamkevičiaus pareigos Kauno arkivyskupijoje prieštarauja Kanonų teisės kodekso nuostatams?

Pagal Kanonų teisės kodeksą (žr. kan. 492 § 3) ekonominiais klausimais vyskupui ordinarui patariančios ekonominės tarybos nariai negali būti to ordinaro giminaičiai iki ketvirtos kartos. G. Tamkevičius nepriklauso šiai tarybai, bet yra viešosios įstaigos „Kauno arkivyskupijos Ekonomo tarnyba“ darbuotojas, vykdantis jam pavestas užduotis, o minėtai įstaigai vadovauja arkivyskupijos ekonomas kun. Vytenis Vaškelis.

Ar mons. Vytautas Grigaravičius buvo areštuotas už netinkamus santykius su jaunu zakristijonu?

Mons. V. Grigaravičius niekuomet už jokius nusikaltimus nebuvo areštuotas.

Ar kun. Tomas Karklys kada nors gyveno arkivyskupo bute?

Kun. T. Karklys niekuomet negyveno arkivyskupo bute. Arkivyskupas gyvena Kauno arkivyskupijos kurijos dideliame pastate, kuriame dirba daug žmonių ir yra įrengti keli butai. Straipsnyje aprašomu metu Kauno kurijos pastate, be arkivyskupo, dar gyveno vyskupas emeritas, tuomet kurijos kanclerio pareigas ėjęs kun. T. Karklys ir trys seserys vienuolės.

Kokia yra Kanonų teisės kodekso išleidimo lietuvių kalba stadija?

Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksas (KTK) yra išverstas į lietuvių kalbą jau senokai ir šiuo vertimu, nors ir neoficialiu, naudojasi kunigai ir pasauliečiai, studijuojantieji kanonų teisę. Lietuvos Vyskupų Konferencijos sudaryta komisija koregavo vertimą, suderino visus juridinius terminus, atsižvelgdama taip pat į LR teisės aktų sąvokas. Galima tikėtis, kad lietuviškas Kodekso leidimas greitu laiku pasirodys.

Verta atkreipti dėmesį, jog oficialusis KTK tekstas yra lotyniškas, o bet kokie vertimai į kitas kalbas skirti pagelbėti to krašto kunigams ir tikintiesiems. Šie vertimai nėra oficialusis Kodekso tekstas.

Kokias pasekmes numato Kanonų teisės kodeksas kunigui, viešai šmeižiančiam vyskupą?

Viešai skatinantiems pavaldinių priešiškumą Apaštalų Sostui ar vietos ordinarui, pasinaudojant bažnytine galia ar tarnyste, arba raginantiems savo pavaldinius nepaklusti jiems Kanonų teisė numato interdikto bausmę ar kitas teisingas bausmes (kan. 1373). Bet kuriuo atveju, jei yra pavojus padaryti nusikaltimą ar smarkiai drumsčiama nustatyta tvarka, ordinaras turi teisę įspėti bet kurį jo jurisdikcijoje esantį asmenį (kan. 1339). Šis įspėjimas ateityje gali būti pagrindas taikyti griežtesnes bausmes.

Į „Bažnyčios žinių“ klausimus atsako Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius:

Ar išlaikoma vienybė su Apaštalų Sostu ir ar laikomasi visų Šventojo Tėvo nurodymų (įskaitant ir dėl liturgijos ekstraordinarinės formos)?

Lietuvos vyskupai su Apaštalų Sostu yra visiškoje vienybėje ir laikosi visų Šventojo Tėvo nurodymų. Katalikų Bažnyčia Lietuvoje gali tik dėkoti Dievui, kad net sovietmečiu, kai teko patirti didelę priespaudą, vyskupai ir vyskupijų valdytojai išlaikė nepažeistą ištikimybę Apaštalų Sostui.

Kai kas bando kaltinti Lietuvos vyskupus, kad jie nepritaria ekstraordinarinei liturgijos formai. Tai netiesa. Vyskupai nepritaria tik tiems, kurie menkina ordinarinę liturgiją ir dirbtinai eskaluoja liturgijos ekstraordinarinės formos viršenybę, tikėdamiesi, kad ji padės išspręsti visus Bažnyčioje pasitaikančius dabarties sunkumus. Lietuvos vyskupai yra atviri, įgyvendindami Šventojo Tėvo Motu proprio Summorum Pontificum gaires, tačiau sykiu atvirumo bei geranoriškumo laukia ir iš ekstraordinarinės liturgijos brangintojų.

Ar egzistuoja arkivyskupo proteguojamų kunigų klanas Kauno arkivyskupijoje?

Toks tvirtinimas yra šmeižikiškas. Panašios apkalbos paprastai kyla iš žmonių, nepatenkintų užimamomis pareigomis ir manančių, kad jie vertesni už kitus. Ordinaras privalo siųsti jo diecezijai priklausančius kunigus į visas savo vyskupijos parapijas bei įvairioms kitoms sielovados tarnystėms. Tiesa, vyskupas ne visada gali į kiekvieną pareigybę paskirti idealiai tinkantį kunigą. Tačiau kiekvienas jų tinkamumą pareigoms pirmiausia paliudija savo darbu vyskupijos bendruomenėje.
Apskritai, jei tarp dvasininkų atsirastų uždaros grupuotės ar klanai, tai būtų apgailėtinas ir labai žalingas reiškinys visai bendruomenei. Rūpintis bažnytine vienybe yra visų – pirmiausia vyskupų, taip pat visų dvasininkų, o sykiu ir visų tikinčiųjų pasauliečių reikalas.

Kodėl kun. Oskaras Petras Volskis buvo atleistas iš „Marijos radijo“ programų direktoriaus pareigų?

„Marijos radijas“ nėra tiesiogiai pavaldus Kauno arkivyskupui, o tvarkosi pagal savo įstatus – Pasaulinės „Marijos radijo“ šeimos nuostatus ir viešųjų įstaigų veikimą reglamentuojančius LR įstatymus. Pagal šio radijo nuostatus vietos vyskupas skiria kunigą programų direktoriaus pareigoms, jo atsakomybė ne vadovauti „Marijos radijui“, bet rūpintis programų turiniu. Negalima nutylėti kun. O. P. Volskio uolių pastangų ir didelio darbo sėkmingai pradedant „Marijos radijo“ veiklą Lietuvoje. Tačiau, kai „Marijos radijuje“ atsirado nesutarimų tarp programų direktoriaus ir vadovybės, atsižvelgdamas į Pasaulinės „Marijos radijo“ šeimos vadovybės prašymą, paskyriau kitą programų direktorių.

Ar kun. Rolandas Kaušas buvo atėjęs pasitarti dėl savo padėties ir ar jam buvo siūlyta daryti abortą?

Kun. R. Kaušas savarankiškai apsisprendė palikti kunigystę ir dėl jokių abortų su manimi nekalbėjo. Mano pozicija gyvybės klausimu vienareikšmiška: jos negalima aukoti dėl jokių priežasčių.

Kaip vertinate Katalikų teologijos fakulteto mokslinį lygį?

Katalikų teologijos fakulteto veiklą prižiūri Katalikiškojo auklėjimo kongregacija, neturinti esminių priekaištų fakultetui, ir jos vertinimai yra pakankamai geri. Be jokios abejonės, mūsų fakultetas negalėjo pasiekti tokio lygio kaip geriausi Katalikų Bažnyčios universitetai, nes esame atėję iš didelės priespaudos ir Teologijos fakultetą prikėlėme iš pelenų. Dabar jame darbuojasi kunigai ir pasauliečiai, turintys mokslinius ir pedagoginius laipsnius, daugelis jų studijas yra baigę Romos ar kituose užsienio universitetuose.

Kokie susitikimai vyksta su politinių partijų atstovais prieš rinkimus?

Lietuvos vyskupai laikosi aiškios pozicijos nesitapatinti su jokia konkrečia politine partija, ir tai visuotinai žinoma. Tačiau ši nuostata nedraudžia bet kurios partijos nariui aplankyti bet kurį vyskupą ar kunigą ir pristatyti savo programą. Kadangi paprastai prieš rinkimus kurijoje nori apsilankyti įvairių politinių jėgų atstovai, prieš pastaruosius rinkimus į LR Seimą visų kandidatavusių partijų atstovus pakvietėme viešai pristatyti savo programas bei atsakyti į rinkėjams katalikams rūpimus klausimus. Būdamas vyskupas ir Lietuvos Respublikos pilietis, siekiu aktyviai dalyvauti svarstant visuomenei aktualius klausimus, ypač susijusius su besąlygine pagarba žmogaus gyvybei ir orumui. Todėl politikams stengiuosi nuolat priminti jų įsipareigojimus rinkėjams.

© „Bažnyčios žinios“, 2011 Nr. 14 (rugpjūtis)
www.katalikai.lt